Vandens gerimas

Medikai tvirtina, kad žmogui reikia išgerti apie 1,5–2 litrus vandens per dieną, priklausomai nuo žmogaus svorio.

Svarbu ne tik išgerti pakankamą kiekį vandens, bet ir pasirinkti tinkamą jo rūšį. Ar žinome, kokį vandenį gerti sveikiausia? Dilema, kuri pirmiausia iškyla renkantis vandenį: atsisukti čiaupą namuose ar keliauti į parduotuvę?

Skubėti į parduotuvę nėra reikalo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, vanduo iš krano Lietuvoje yra toks pat geras, kaip ir pirktinis.

Beveik visoje Lietuvoje geriamasis vanduo yra saugus, nes jis išgaunamas iš požeminių gręžinių. Aplinkos tarša tokiam vandeniui įtakos neturi. Išimtis – tik vakarinė Lietuvos dalis, kur vandenyje yra didesnė fluoridų koncentracija, tačiau ši problema sprendžiama statant fluoro šalinimo įrenginius. Lietuvoje vandenį iš čiaupo gerti nepavojinga, nes jo mikrobiologinės savybės geros, o kokybė tikrinama reguliariai.

Pavojingesnis – šulinių vanduo

Dažnas mitas, kad vandenį iš čiaupo reikia virinti. Tačiau tai nėra būtina. Tokiu būdu galima apsisaugoti nuo infekcinių ligų sukėlėjų, tačiau taip bloginama vandens kokybė. Vandenyje esančios žmogaus organizmui naudingos ir reikalingos druskos lieka ant arbatinio sienelės – taip sumenkinama vandens nauda.

Vandenį virinti patariama tuomet, kai vanduo tiekiamas iš smulkių vandenviečių ar privačių šulinių, kur vandens kokybę turi tikrinti patys šulinių savininkai. Šiuo metu vandenį iš šulinių vartoja apie ketvirtadalis gyventojų Lietuvoje. Tokį vandenį ne visada yra saugu vartoti, nes vanduo iš šulinio yra arčiausiai žemės paviršiaus. Tokio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, įrengimo ir, žinoma, šalia jo atliekamos ūkinės veiklos.

Vandens virinimas apsaugo nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, tačiau cheminės taršos nepašalina. Todėl privačių šulinių savininkams patariama bent du kartus per metus: pavasarį ir rudenį, atlikti vandens kokybės tyrimus.

Mineralinis vanduo – nauda ir žala

Nusprendusiems vandenį pirkti parduotuvėse, rekomenduojame žvilgtelėti į etiketes. Ne visas parduotuvėse esantis vanduo yra vienodas. Parduotuvių lentynose galima rasti bent 5 rūšių vandenį: natūralų mineralinį vandenį, geriamąjį vandenį, stalo, šaltinio ir ledo tirpsmo vandenį.

Daugiausiai diskutuojama apie mineralinį vandenį. Tai specialiu būdų išgautas vanduo, kuriame natūraliai yra ištirpusios įvairios mineralinės medžiagos. Mineralinio vandens nauda dažniausiai priklauso nuo jame ištirpusio natrio chlorido ir sulfatų kiekio Dietologai pataria mineralinį vandenį rinktis esant sutrikusiam virškinimui, vidurių užkietėjimui, sportuojant ir daug prakaituojant.

Kiek per dieną išgerti vandens?

  • Per dieną reikia išgerti apie 8 stiklines vandens.
  • 1 suvartota kilokalorija (kcal) – 1 mililitras vandens. Per dieną suvartojus 1800 kcal, reikia išgerti 1,8 litro vandens
  • 1 kilogramas Jūsų svorio reikalauja 30 ml vandens. Sveriate 70 kg? Per dieną reikia išgerti 2,1 litro vandens.
  • Taip pat priklauso nuo fizinio aktyvumo, lauko temperatūros, sveikatos būklės.

Esant vidurių užkietėjimui naudingas vanduo su didele sulfatų koncentracija – daugiau nei 600 miligramų litre. Esant padidėjusiam kraujo spaudimui – natrio neturėtų būti daugiau, nei 20 mg/ l. Tik daug sportuojant ir prakaituojant galima rinktis mineralinį, kuriame druskų koncentracija didesnė nei 1 g/ l. Kitais atvejais tokio vandens rinktis nerekomenduojama.

Mineralinis vanduo nėra tinkamas kasdieniam vartojimui. Didelė natrio chlorido koncentracija gali padidinti kraujo spaudimą ir sukelti dar didesnį troškulį. Patariama atidžiai skaityti etiketes ir atkreipti dėmesį į druskų, natrio ir sulfitų koncentraciją bei pH rūgštingumo rodiklį, kuris turėtų būti tarp 7–7,5. Taip pat nereikia prisirišti prie vienos rūšies mineralinio vandens – taip organizmas galės gauti įvairesnių medžiagų.

Geriamasis vanduo (viešai tiekiamas vanduo, tačiau prieš pilstant į butelius papildomai išvalytas cheminiu būdu) ar stalo vanduo (geriamasis vanduo atskiestas su natūraliu mineraliniu vandeniu) yra lygiaverčiai vandeniui iš čiaupo, tad juos galima vartoti kasdien.

Ledo tirpsmo vanduo turi privlumą, kad šaldomam vandeniui tapus tirpsmo vandeniu, jis išsivalo nuo cheminių priemaišų, radionuklidų, pakinta jo molekulių struktūra. Ledo struktūra į save nepriima jokių priemaišų. Tai viena iš svarbiausių tirpsmo vandens savybių.

Pradeda rinktis negazuotą vandenį

Visos vandens rūšys gali būti prisotintos anglies dvideginiu – gazuotos. Nereikia nuvertinti gazuoto vandens, tačiau jį patariama rinktis tik suaugusiems sveikiems žmonėms. Gazuotas vanduo aktyvina skrandžio ir žarnyno motoriką, sekrecinių liaukų veiklą, todėl naudingas virškinimui. Tačiau sergant virškinimo sistemos ligomis: gastritu ar opalige – anglies dvideginis dirgins skrandį ir sukels nemalonius simptomus – rėmenį, skausmą, žagsulį. Taip pat dėl didelio burbuliukų tūrio išpučiamas skrandis, žarnynas, galimas diskomfortas, išsipūtimo jausmas, net viduriavimas. Nerekomenduojama gazuoto vandens dažnai duoti mažiems vaikams.

Kaip gerti vandenį?

  • Nedideliais gurkšniais
  • Tarp valgymų
  • Didesnę dalį suvartoti pirmos dienos pusėje
  • Vakare nerekomenduojama – gali sukelti patinimus
  • Kartu su maistu – iki stiklinės vandens

Gazuotas natūralus mineralinis vanduo parduotuvėse išlieka populiariausia vandens rūšis. Nei geriamasis, nei stalo vanduo nėra toks populiarus, kaip mineralais prisotintas vanduo. Tačiau pastebima, kad žmonės vis dažniau rinkasi ir negazuotą mineralinį vandenį. Sparčiai populiarėja ir ledo tirpsmo vanduo.

Tačiau skubėti į parduotuvę nėra būtina – kokybiškas geriamasis vanduo pasiekiamas kone kiekvienam, vos atsukus čiaupą.